Vėlyvieji pusryčiai Gralio restorane - jei restoranas nori, kad klientai grįžtų, teks pasistengti

Vieta: Trumpoji g. 10, Kaunas.

Internete: Facebook

Pasirinkimas - šį kartą ragavom vėlyvuosius pusryčius.

       Tai buvo pirma saulėta diena, po begalės niūrių ir lietingų spalio dienų, ir dar buvo sekmadienis. Taigi, ar bereikia sakyti, kad nuotaika buvo puiki. Ne, ji buvo nuostabi, pasivaikščiojom po Šaltinių taką (beje rekomenduoju), išalkom ir pasukom Gralio restorano link, nes ten buvome rezervavę staliuką vėlyviesiems pusryčiams (Kaina - 14 eurų žmogui). Meniu žinojome jau iš anksto, jo tema buvo  - rudens gėrybės. Taigi siurprizo nebuvo, bet numačiau, kad mano skonio receptoriams turėtų patikti.

       Restorano aplinka nori nenori priverčia pasitempti, o sėdint ant kėdės nesikuprinti, todėl nemanau, kad po linksmai praleistos nakties, čia pusryčiauti rinktųsi triukšminga draugų kompanija.

       Krusanai ant mūsų stalo atsirado labai greitai, tiesa, padavėja praleido progą mums pasiūlyti gėrimų meniu (ir uždirbti restoranui daugiau pinigų), įpylė stalo vandens ir net nepaklausė, ar norėtume ko nors daugiau. Tai vat... O dėl kruasanų, tai jie tikrai buvo ta geresnioji pusryčių dalis. Aišku, būtų smagu gauti ką tik iš kepimo krosnies ištrauktus, traškančius, ir tokius šviežius, kad net sviesto pėdsakas kandant liktų ant lūpų, bet Gralio virtuvė parinko tikrai neblogą įdarą, todėl užkandis smagiai dingo pilve ir norėjosi dar.

       Didžiausius ditirambus vis tik norėčiau sugiedoti moliūgų sriubai, labai labai vykus, net nesijautė, kad iš esmės tai dažnas ir fantazijos stokojantis patiekalas, kurį rudenį verda visos šeimininkės savo virtuvėse. Tereikia patiekti įdomiau, ir vualia, iš karto skaniau.

       Jei viską vertintume kreive, tai kol kas buvo tik kilimas aukštyn, iki kol gavome šiltuosius pusryčių patiekalus. Ir čia kreivė nėrė žemyn... Benedikto kiaušiniai su Hollandaise padažu, ar aš ką tik minėjau padažą? Vėl žiūriu į savo lėkštę, tada vėl į meniu, tada vėl į lėkštę. Ar ir Jus čia nematote TO padažo? Nes vandenį su riebalų dėmelėmis sunku būtų vadinti garsiuoju Hollandaise padažu. O ir šiaip, jei šefui patiekalas nesigauna, gal geriau nueti ir pasakyti klientui, žinote šio patiekalo negalime patiekti, bet galime iškepti labai skanų omletą. Jau beveik atšalę kiaušiniai ir "išmanus" lėkštės papuošimas reikalo netaisė, žodžiu liūdesėlis...

        Gi, mano vyras džiaugėsi gavęs žymiai apetitingiau atrodančią brusketą, iki kol nepradėjo jos valgyti, t.y. bandyti atpjauti. Žinote, kaip kai kurie miltiniai gaminiai nemėgsta šildymo, o ypač mikrobangų krosnelėje, ir pasidaro guminiai? Tai čia tas atvejis, viskas lyg ir skanu, bet atsibosta kankintis bandant pjaustyti. Pastebėjau, kad ir aplink esantys žmonės nutarė, kad atkąsti bus lengviau.

        Jau kas kas, bet cukrus tikrai pataiso nuotaiką. Visada! Ir nors Pavlova man kažkodėl vis tik vasaros desertas, bet Gralio versija, nors ir be šviežių uogų, mums labai patiko. Kartėlis nuslinko su pirmu deserto kąsniu.

         Panašu, kad Gralio restoranas specializuojasi vestuvių, jubiliejų ir panašių švenčių rengime, bet vėlyvieji pusryčiai, tiek virtuvei, tiek aptarnaujančiam personalui buvo naujiena ir iššūkis. Bandant pataikyti į madą su visais ir siūlyti klientams patiekalus, kuriuos siūlo dauguma, galima pamesti kelią dėl takelio. Jeigu šefui labai gerai gaunasi salotos, arba esate įvaldę super užkandžio receptą, tai ir tiekit juos savo klientams. Jie liks dėkingi, ir sugrįš dar kartą.

O kur Jūs valgot pusryčius Kaune? Labai labai lauksiu rekomendacijų :)

Maisto Diletantė